Periodontitas: Priežastys, simptomai ir gydymo būdai 2024

Periodontitas – tai rimta dantenų infekcija, pažeidžianti minkštuosius audinius ir kaulus, kurie palaiko dantis. Tai dažna liga, kuria serga daugybė žmonių visame pasaulyje. Negydomas periodontitas gali sukelti dantų netekimą ir kitas sveikatos problemas.

Periodontitą sukelia ant dantų ir dantenų besikaupiančios bakterijos. Šios bakterijos gali sukelti uždegimą ir pažeisti dantenas, todėl tarp dantų ir dantenų susidaro kišenės. Laikui bėgant šios kišenės gali tapti gilesnės, todėl bakterijos plinta toliau ir dar labiau pažeidžia dantenas bei kaulus.

Negydomas periodontitas gali sukelti dantų netekimą ir kitas rimtas sveikatos problemas. Svarbu atpažinti periodontito požymius ir simptomus ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta tolesnės žalos. Tolesniuose skyriuose aptarsime apibrėžimą ir klasifikaciją, etiologiją ir rizikos veiksnius, diagnozę ir klinikinius požymius, gydymą ir gydymą bei dažniausiai užduodamus su periodontitu susijusius klausimus.

Svarbiausi faktai

Periodontitas – tai rimta dantenų infekcija, kuri negydoma gali sukelti dantų netekimą ir kitas sveikatos problemas.
Šią ligą sukelia ant dantų ir dantenų besikaupiančios bakterijos, kurios sukelia uždegimą ir pažeidžia dantenas bei kaulus.
Ankstyvas periodontito atpažinimas ir gydymas yra svarbus, kad būtų išvengta tolesnės žalos ir išsaugota gera burnos sveikata.

Apibrėžimas ir klasifikacija

Periodontitas yra lėtinė uždegiminė liga, pažeidžianti dantų atraminius audinius, įskaitant dantenas, periodonto raiščius ir alveolinį kaulą. Ją sukelia ant danties paviršiaus susikaupusios bakterinės apnašos ir akmenys, kurie sukelia imuninį atsaką, lemiantį audinių destrukciją ir kaulo nykimą.

Egzistuoja keli periodontito tipai, kurių kiekvienas pasižymi unikaliomis savybėmis ir klinikiniais požymiais. Dažniausiai pasitaikantys tipai yra lėtinis periodontitas, agresyvus periodontitas ir nekrozuojanti periodonto liga. Be to, periodontitas gali būti sisteminių ligų, pavyzdžiui, diabeto ir ŽIV/AIDS, apraiška.

Lėtinis periodontitas

Lėtinis periodontitas yra labiausiai paplitęs periodontito tipas, kuriuo serga daugiau kaip 50 % suaugusiųjų visame pasaulyje. Jam būdingas lėtas ir progresuojantis prieaugio ir kaulo aplink dantis nykimas, dėl kurio dantys tampa judrūs ir, jei negydomi, galiausiai prarandami. Lėtinis periodontitas paprastai yra neskausmingas ir dažnai lieka nepastebėtas, kol nepasiekia pažengusios stadijos.

Agresyvus periodontitas

Agresyvus periodontitas yra rečiau pasitaikanti, bet sunkesnė periodontito forma, kuria serga jaunesni žmonės ir kuriai būdingas greitas ataugų ir kaulo aplink dantis nykimas. Jis gali būti lokalizuotas arba generalizuotas ir dažnai susijęs su šeimoje buvusiu periodontitu.

Nekrozinė periodonto liga

Nekrozinė periodonto liga yra reta, bet sunki periodontito forma, kuriai būdinga dantenų audinių, periodonto raiščio ir alveolinio kaulo nekrozė (žūtis). Ji dažnai siejama su sisteminėmis ligomis, tokiomis kaip nepakankama mityba, imunosupresija ir ŽIV/AIDS.

Periodontitas kaip sisteminių ligų apraiška

Periodontitas taip pat gali būti sisteminių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, ŽIV/AIDS ir širdies ir kraujagyslių ligos, požymis. Tokiais atvejais periodontitas dažnai būna sunkesnis ir sunkiau kontroliuojamas, todėl gali prireikti daugiadisciplininio požiūrio į gydymą.

Apskritai periodontitas yra paplitusi ir rimta liga, galinti turėti didelį poveikį burnos ir sisteminei sveikatai. Ankstyva diagnostika ir gydymas yra labai svarbūs, kad būtų išvengta tolesnės žalos ir pagerėtų ilgalaikiai rezultatai.

Etiologija ir rizikos veiksniai

Periodontitas yra daugiafaktorinė liga, atsirandanti dėl mikrobinių bioplėvelių ir šeimininko imuninio atsako sąveikos. Periodontito etiologija yra sudėtinga ir apima įvairius veiksnius, įskaitant genetiką, aplinkos ir elgsenos veiksnius, sistemines ligas ir vaistus.

Mikrobų bioplėvelės

Pagrindinis periodontito sukėlėjas yra bakterijų bioplėvelė, kuri susidaro ant danties paviršiaus ir po dantenų linija. Bioplėvelę sudaro įvairūs mikroorganizmai, įskaitant bakterijas, grybelius ir virusus. Šie mikroorganizmai sudaro sudėtingą bendriją, kuri gali išvengti šeimininko imuninio atsako ir sukelti uždegimą bei periodonto audinių destrukciją.

Genetika

Genetika vaidina svarbų vaidmenį vystantis periodontitui. Tyrimai parodė, kad genetiniai veiksniai lemia iki 50 % periodontito rizikos. Tam tikros genetinės variacijos gali padidinti polinkį į periodontitą, nes turi įtakos imuniniam atsakui, citokinų gamybai ir kolageno apykaitai.

Aplinkos ir elgsenos veiksniai

Aplinkos ir elgsenos veiksniai, tokie kaip rūkymas, prasta burnos higiena ir stresas, gali padidinti riziką susirgti periodontitu. Rūkymas laikomas svarbiausiu aplinkos rizikos veiksniu, sukeliančiu periodontitą. Jis silpnina šeimininko imuninį atsaką ir keičia burnos mikrobiotos sudėtį, skatindamas patogeninių bakterijų augimą. Dėl prastos burnos higienos gali kauptis dantų apnašos, kurios gali sukelti uždegimą ir pažeisti periodonto audinius. Stresas taip pat gali paveikti imuninį atsaką ir padidinti periodontito riziką.

Sisteminės ligos ir vaistai

Kai kurios sisteminės ligos, pavyzdžiui, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ir osteoporozė, yra susijusios su padidėjusia periodontito rizika. Imuninę sistemą veikiantys vaistai, pavyzdžiui, imunosupresantai ir chemoterapiniai vaistai, taip pat gali padidinti periodontito riziką. Be to, kai kurie vaistai, pavyzdžiui, antihipertenziniai vaistai ir antidepresantai, gali sukelti burnos džiūvimą, o tai gali padidinti periodontito riziką.

Apskritai periodontito etiologija yra sudėtinga, o liga atsiranda dėl mikrobinių bioplėvelių ir šeimininko imuninio atsako sąveikos. Suprasdami periodontito rizikos veiksnius, asmenys gali imtis prevencinių priemonių, kad sumažintų riziką susirgti šia liga.

Diagnozė ir klinikiniai požymiai

Periodontitas yra lėtinė uždegiminė liga, pažeidžianti dantų atramines struktūras. Periodontitas diagnozuojamas remiantis klinikiniu ir radiografiniu vertinimu, taip pat biomarkeriais.

Klinikinis vertinimas

Klinikinis periodontito vertinimas apima kelių parametrų, įskaitant zondavimo gylį, klinikinį tvirtinimo praradimą, kraujavimą zondavimo metu ir furkacijų pažeidimą, įvertinimą. Sondavimo gylis matuojamas periodontologiniu zondu ir rodo atstumą tarp dantenų krašto ir periodonto kišenės pagrindo. Klinikinis ataugos praradimas – tai atstumas tarp cemento ir emalio jungties ir periodonto kišenės pagrindo. Kraujavimas zonduojant yra klinikinis uždegimo požymis ir aktyvios ligos rodiklis. Furkacijos pažeidimas – tai kaulo nykimas ir (arba) kišenės aplink daugiašakių dantų šaknis.

Radiografinis įvertinimas

Radiografinis įvertinimas yra esminė periodontito diagnozės dalis. Rentgenogramos gali suteikti informacijos apie kaulo nykimo kiekį ir pobūdį, taip pat apie vertikalius defektus, furkacijos pažeidimą ir šaknų rezorbciją. Periapikalinės rentgenogramos ir įkandimo rentgenogramos yra dažniausiai periodonto diagnostikai naudojami rentgenografiniai metodai.

Biomarkeriai

Biomarkeriai – tai biologinės molekulės, kurios gali būti naudojamos periodontitui diagnozuoti ir stebėti. Periodontito biologiniai žymenys yra citokinai, chemokinai, augimo veiksniai, matrikso metaloproteinazės ir fermentai. Šiuos biomarkerius galima nustatyti dantenų kremzliniame skystyje, seilėse ir serume. Biomarkeriai gali suteikti informacijos apie periodontito sunkumą ir progresavimą bei atsaką į gydymą.

Apibendrinant galima teigti, kad periodontito diagnozė grindžiama klinikiniu ir radiografiniu vertinimu, taip pat biomarkerių buvimu. Klinikinis vertinimas apima zondavimo gylio, klinikinio įtvirtinimo praradimo, kraujavimo zondavimo metu ir furkacijų pažeidimo įvertinimą. Rentgenografinis įvertinimas gali suteikti informacijos apie kaulo netekimo kiekį ir pobūdį, taip pat apie vertikalius defektus, furkacijos įsitraukimą ir šaknų rezorbciją. Biomarkeriai gali suteikti informacijos apie periodontito sunkumą ir progresavimą bei atsaką į gydymą.

Gydymas ir ligos valdymas

Periodontitas gali būti valdomas ir gydomas taikant nechirurginį ir chirurginį gydymą, papildomą gydymą ir priežiūros bei profilaktikos priemones.

Nechirurginis gydymas

Nechirurginis gydymas yra pirmoji periodontito gydymo linija. Jis apima dantų lupimą ir šaknų obliavimą, t. y. apnašų, dantų akmenų ir bakterijų pašalinimą nuo danties paviršiaus ir po dantenų linija. Ši procedūra gali būti atliekama instrumentais, lazeriu arba ultragarso prietaisu. Pasak Mayo klinikos, mastelio šalinimas ir šaknų obliavimas gali padėti kontroliuoti periodontito sukeltą infekciją ir uždegimą.

Chirurginis gydymas

Jei nechirurginis gydymas neveiksmingas, gali prireikti chirurginio gydymo. Chirurginio gydymo tikslas – sumažinti kišenės gylį ir atkurti prarastą kaulą bei audinius. Kai kurios chirurginės procedūros apima lapelių operaciją, kaulų transplantatus, valdomą audinių regeneraciją ir minkštųjų audinių transplantatus. Klevelando klinikoje pažymima, kad operacijos gali prireikti, jei yra didelis kaulo netekimas arba jei kišenės aplink dantis yra per gilios.

Papildoma terapija

Papildoma terapija gali būti taikoma kartu su nechirurginiu ar chirurginiu gydymu periodontitui gydyti. Bakterinei infekcijai kontroliuoti gali būti skiriami antibiotikai, pavyzdžiui, doksiciklinas ir metronidazolas. Antimikrobiniai burnos skalavimo skysčiai, pavyzdžiui, chlorheksidinas, taip pat gali būti naudojami siekiant sumažinti bakterijų skaičių burnoje. Pasak Amerikos odontologų asociacijos, papildomi gydymo būdai gali padėti pagerinti nechirurginio gydymo veiksmingumą ir sumažinti chirurginio gydymo poreikį.

Priežiūra ir prevencija

Priežiūros ir profilaktikos priemonės yra labai svarbios gydant periodontitą ir užkertant jam kelią. Gera burnos higiena, įskaitant dantų valymą šepetėliu du kartus per dieną, kasdienį dantų siūlą ir antimikrobinį burnos skalavimo skystį, gali padėti išvengti apnašų ir bakterijų kaupimosi. Reguliarus dantų tikrinimas ir valymas taip pat gali padėti anksti aptikti ir gydyti periodontitą. Pasak Europos periodontologijos federacijos, norint išvengti periodontito pasikartojimo, būtina imtis priežiūros ir prevencijos priemonių.

Dažnai užduodami klausimai

Kokie yra dažniausi simptomai, rodantys, kad sergate periodonto ligomis?

Periodonto liga dažnai būna nebyli, t. y. simptomai, ypač skausmas, gali pasireikšti tik pažengus ligos stadijai. Tačiau yra tam tikrų požymių ir simptomų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

Raudonos, patinusios arba jautrios dantenos
Kraujavimas valant dantis šepetėliu, tarpdančių siūlu arba valgant kietą maistą
Besitraukiančios dantenos
Atsilaisvinę arba atsiskiriantys dantys
pūliai tarp dantenų ir dantų
Nuolatinis blogas burnos kvapas arba blogas skonis burnoje

Kuo periodontitas skiriasi nuo gingivito pagal progresavimą ir sunkumą?

Gingivitas (dantenų uždegimas) yra lengva dantenų ligos forma, kurią galima pakeisti taikant tinkamą burnos higieną ir profesionalų gydymą. Negydomas gingivitas gali pereiti į periodontitą – sunkesnę dantenų ligos formą, kuri gali negrįžtamai pakenkti dantenoms ir kaului, laikančiam dantis. Periodontitui būdinga tai, kad tarp dantų ir dantenų susidaro kišenės, kurios gali užsikrėsti ir sukelti dantų netekimą.

Kokios yra įvairios periodonto ligos stadijos ir jų pasekmės?

Periodonto liga vystosi keliais etapais, kurių kiekvienas turi savų pasekmių burnos sveikatai. Periodonto ligos stadijos yra šios:

Gingivitas: Tai ankstyviausia dantenų ligos stadija, kuriai būdingas dantenų uždegimas.
Ankstyvasis periodontitas: Šioje stadijoje pradeda irti atraminis kaulas ir dantis laikančios skaidulos.
Vidutinio sunkumo periodontitas: Tarp dantų ir dantenų esančios kišenės gilėja, o kaulas ir skaidulos toliau nyksta.
Pažengęs periodontitas: Dantys gali atsipalaiduoti arba iškristi, o kaulas ir dantis palaikančios skaidulos gali būti sunaikintos.

Kokios yra pagrindinės priežastys, lemiančios periodonto ligų išsivystymą?

Pagrindinė periodonto ligų priežastis – ant dantų ir dantenų susikaupusios apnašos. Apnašos – tai lipni bakterijų plėvelė, kuri susidaro ant dantų ir gali sukelti dantenų uždegimą. Kiti veiksniai, galintys prisidėti prie periodonto ligų išsivystymo, yra rūkymas, hormoniniai pokyčiai, tam tikri vaistai ir genetiniai veiksniai.

Ar įmanoma veiksmingai įveikti periodontitą naminėmis priemonėmis ir kokie yra apribojimai?

Nors gera burnos higiena yra svarbi periodonto ligų profilaktikai ir valdymui, tačiau naminės priemonės nepakeičia profesionalaus gydymo. Kai kurios naminės priemonės, pavyzdžiui, aliejaus traukimas ir skalavimas sūriu vandeniu, gali padėti sumažinti uždegimą ir paskatinti gijimą, tačiau jos nepakeičia profesionalaus valymo ir gydymo. Svarbu bendradarbiauti su odontologu, kad būtų sudarytas veiksmingas periodonto ligų gydymo planas.

Kokį vaidmenį periodonto ligų gydymo schemoje atlieka antibiotikai?

Antibiotikai gali būti veiksminga periodonto ligų gydymo priemonė, ypač tais atvejais, kai infekcija yra sunki arba išplitusi į kitas kūno dalis. Antibiotikai gali būti skiriami per burną arba vietiškai ir paprastai vartojami kartu su kitais gydymo būdais, pavyzdžiui, dantų šalinimu ir šaknų obliavimu. Svarbu bendradarbiauti su odontologu, kad būtų nustatytas tinkamiausias periodonto ligų gydymo planas.

Kiti straipsniai

Dantenų uždegimo priežastys, simptomai ir prevencija https://www.mzoklinika.lt/dantenu-uzdegimas-priezastys-simptomai-ir-prevencija-2024/

Burnos grybelio priežastys, gydymas ir prevencija https://www.mzoklinika.lt/burnos-grybelis-priezastys-gydymas-ir-prevencija/

Stomatito vaikui simptomai ir gydymas https://www.mzoklinika.lt/stomatitas-vaikui-kas-tai-simptomai-ir-gydymas/